- klingis
- ×klìngis sm. (1), kliñgis (2) 1. žr. klingė 2: Klìngis ant kengės kerta K. 2. žr. klingė 3: Gerai užstumk klìngiu duris On. Užsuk klingiù duris, kad katė neįeitų Klvr. Uždarykite duris ir užsukite klingùtį KzR. 3. įtaisas girnoms pakelti: Kliñgis – kur pakelia ir nuleidžia girnas Vlkv. 4. R psn. ant kaklo dedama grandinė ar geležinė apykaklė: Pijuką, paleistuvą į klìngį įrakina J. Klìngį uždeda ant kaklo pludungei moteriškei J. Įkliūsi, įpulsi į klìngį, kurs prie durų Veliuonos bažnyčios J. Paduok savo kojas į jos pančius ir savo kaklą į jos klingį RBSir6,25. 5. CII917 staklių dalis, atverstuvė.
Dictionary of the Lithuanian Language.